GRĮŽTANT PRIE TOMO EVANGELIJOS…

Kodėl grįžtu prie to itin svarbaus gnostinės krikščionybės šaltinio? Kaip jums atrodo, kodėl? Ar po Keno Wilberio tekstų nesupratote, kad bedvasis gyvenimas  –  gyvenimas kūne ir tik kūnu, savo esme yra gyvuliškas. Tomo evangelijoje užaštrinti Jėzaus Kristaus žodžiai apie tai, kad Dievo karalystė yra mumyse, kad mums reikia „susilaikyti nuo pasaulio“, kad „Šviesa yra šviesos žmogaus viduje, ir jis tampa šviesa visam pasauliui. Jeigu jis netampa šviesa, tamsa yra jis“, ir kad „vargas kūnui, kuris priklauso nuo sielos; vargas sielai, kuri priklauso nuo kūno“. Ir t.t. Rodos, jau visi praregėjo, kad tamsos šiame pasaulyje vis daugėja. Ko laukia krikščionių bažnyčia, jei nerodo kelio žmogui į savo vidinę Šviesą? Kiek galima keisti išorines drapanas prieš kiekvieną ritualą bažnyčioje, o savo viduje likti tamsa? Šv.Tomas buvo būtent tas Kristaus apaštalas, kuris skelbė šviesą Šviesoje. Dvasinę Šviesą. 

……………………………..

 Gnostiškosios krikščionybės atstovas Šv. Tomas, vienas iš dvylikos apaštalų, artimiausių Jėzaus Kristaus mokinių, keliavo skelbti Mokytojo Žodžio į Keralą (Indija). Jis išvyko 52 m. iš Izraelio, o Indijoje pamokslavo iki 72 m. Deja, Keralos kalne jis buvo nukankintas. Tas kalnas vėliau pavadintas Šv. Tomo kalnu.

Šv. Tomo bažnyčia Indijoje

Bažnyčią Šv. Tomo atminimui XVI a. pradžioje pastatė portugalai, o 1893 m. atstatė britai. Bažnyčia priklauso neogotikos stiliui, kuris vyravo XIX amžiaus pabaigoje britų architektūroje. 1956 metais popiežius Pijus XII suteikė šventyklai mažosios bazilikos statusą. 2006 m. vasario 11 d. Indijos katalikų vyskupų konferencija katedrą paskelbė nacionaline šventove. Katedra yra krikščionių piligrimystės centras Indijoje. Katedroje yra muziejus.

Yra žinoma, kad Šv. Tomas nepatikėjo, jog Jėzus Kristus prisikėlė visu kūnu ir norėjo patikrinti Mokytojo šoną, ar ten dar yra žaizda…Matote garsiąją Verrocchio (Leonardo da Vinci mokytojo) skulptūrą „Doubting Thomas“. Ją 1467–1483 m. sukūrė Andrea del Verrocchio. Ji yra Orsanmichele bažnyčios nišoje Florencijoje. Paveiksle Šv.Tomas, nustebęs ir nusilenkęs, tiesia ranką prie žaizdos, kad patikrintų stebuklą. Tai viena pirmųjų Renesanso bronzos skulptūrų, sukurtų viešam eksponavimui.

Šv. Tomas tapo Indijos architektų, statybininkų ir geodezininkų globėju Meliyapur mieste (dabar yra Čenajaus dalis, Indija). Pasak legendos, jis buvo nužudytas ietimis už savo pamokslavimus. Jo kapas yra Šv. Tomo bazilikoje Čenajuje.

 

O mes, prisimindami Šv. Tomą, paanalizuosime Jo vardo evangeliją, kurią krikščionių bažnyčia ignoruoja, ji niekada necituojama, neskelbiama, nes nebuvo kanonizuota. Fariziejams visada svarbiau dogma, įstatymas, o ne Meilė.

…………………………………..

Bažnyčios mokslas, –  tai krikščionybės kanonai, sukurti perdirbant, redaguojant Jėzaus sekėjų ir apaštalų mintis, posakius. Tai įrodyta analizuojant senuosius rašytinius paminklus koptų, aramėjų, graikų kalbomis. Jau rašiau ir nurodžiau šaltinius į garsiausių pasaulio mokslininkų  darbus. Bažnyčia turi ir griežtai laikosi savo kanonų: jie yra jų duona kasdienė. Kas juos kritikuoja –  tas priešas, eretikas, tas vertas tik mirties. Pagrindiniai kanonai buvo suformuoti praėjus daugiau nei 300 metų po Kristaus Prisikėlimo, o paskui juos pildė ir pildė vis nauji popiežiai ir bažnyčios šventieji.

Kaip Jėzaus Kristaus Mokymas buvo kanonizuojamas? Apie tai jau rašiau Gnostikų archyvuose. Paieškokite – rasite. Prie tos temos tebedirba pasaulio mokslininkai. Išleista ne viena knyga kanonizavimo temai. Išversti tų knygų jums negaliu, –  tą darbą turėtų daryti stiprios leidyklos ( tai susiję su autorinėmis teisėmis). Tačiau tas knygas pasiskaityti anglų ar kitomis kalbomis, jūs tikrai galite.

Pirmieji krikščioniai užsirašydavo Mokytojo žodžius (logijus) ir iki 3 amžiaus nebuvo jokių kanonizuotų evangelijų. Beje, net kanonizuotų evangelijų bažnyčia nelaiko autentiškomis. Vis dėlto, kai šis fariziejiškas darbas, prižiūrimas ir aprobuotas Romos imperatoriaus, buvo atliktas, bažnyčia ėmėsi jį „diegti“ į gyvenimą, o tam reikėjo griežtos kontrolės. Taip atsirado nauja krikščionybės „tradicija“ – kova su erezijomis. Visa, kas laikėsi priešingos bažnyčiai nuomonės, buvo išrauta su šaknimis ir likviduota.

Tačiau – tai, kas nuo Dievo, niekada nežūsta. Senieji ankstyvosios krikščionybės raštai išliko. Vienas iš jų –  Gnostinė Šv. Tomo evangelija, sudaryta tik iš Jėzaus Kristaus logijų, gyvo pokalbio su apaštalais metu.

Daugiau skaityti čia:     GRĮŽTANT PRIE TOMO EVANGELIJOS