Dovanoju jums savo knygą „Šviesos Keliu“, kurią man padėjo rašyti mūsų Viešpats ir tie, kuriems rūpėjo Jėzaus Kristaus Mokymo esmė. Gal ši knyga jums padės susigaudyti šio pasaulio vertybių sistemoje, kad nepasiklystume tamsoje. Šią knygą skiriu tiems, kurie yra nusivylę krikščionybe. Trokštu, kad jūs išsiaiškintumėte, KODĖL taip nutiko. Kai perskaitysite knygą ir jos papildomus tekstus (virtualiame pavidale), suprasite, kad krikščionybė kaip religija netapatinama su Jėzaus Kristaus Mokymu. Jėzus Kristus buvo ne krikščionis, o Mokytojas. Kaip ir Budda, kuris buvo ne budistas, o Mokytojas. Religija – tai dogmų, bažnytinių įstatymų, kuriuos sukūrė kunigai, rinkinys. Jėzaus Kristaus Žodį tūkstantmečių bėgyje „koregavo“ visi, kurie naudojosi bažnyčios valdžia ir galia. Dabar matome, ką jie padarė. Bažnyčios ištuštėjo. Patys kunigai teigia, kad „krikščionybės nereikia Europai“, bet jie nutyli atsakymą, „KODĖL NE-REIKIA?“* Kunigai prikūrė daug skirtingų bažnyčių ir iki šiol tarpusavyje nesutaria dėl daugelio dogmų. Jėzaus Žodis išliko gyvas bažnyčios „subrokuotose“, nekanoninėse evangelijose, apokrifuose ir mistikų raštuose. Jėzaus Kristaus mintimis aš pradedu savo knygą nuo pirmojo viršelio. Tai svarbiausios temos apmąstymui apie tai, KOKIU DIEVU tikite, KAM meldžiatės, KĄ garbinate. Jėzus Kristus sakė, kad Jam nereikia šio pasaulio garbės. Jam reikia jūsų MEILĖS. Taigi, šiuo įvadu noriu jus sudominti knyga „Šviesos Keliu“.
Nutariau visus tekstus sudėlioti į „lentynėles“ ir palikti jums savo archyvą. Bene kas nors kokį vakarą čia užklys ir paskaitys. Žinau vieną dalyką, kad ilgą laiką tirtus dalykus būtina suarchyvuoti. Gal kas nors juos papildys, gal kas nors atras kaip lobį. Kokia šalta ir nuobodi būtų krikščionybės istorija be Nag Hamadžio bibliotekos, kuri buvo atrasta 1945 metais, mažame miestelyje Aukštutiniame Egipte. Trylika į odą įrištų papiruso kodeksų buvo surasti užkasti užlydytuose molio ąsočiuose. Ačiū tiems žmonėms, kurie jautė atsakomybę už JK Žodį ir nutarė mums Jį palikti. Tai ankstyvųjų krikščionių (gnostikų) darbai. Būtent gnostikai leido tūkstančiams žmonių išgirsti Gyvąjį (slaptąjį) Kristaus Mokymą. Jie skelbė, kad išsilaisvinimo kelias eina pergnosis, tai yra dvasinio pasaulio pažinimą. Jie mokė, kadkiekvienas žmogus yra dieviškosios kibirkšties paveldėtojas. Atminkite, kad Jėzus skelbė žmonėms TIESĄ apie jų Dvasinę prigimtį. Pagalvokite: jei žmogus būtų tik kūnas, mūsų gyvenimas neturėtų jokios prasmės ir vertės. Dievo Tiesa ne Biblijoje, kaip teigia krikščionių ortodoksai, o MUMYSE. Iš čia kilo ir tebetvyro didžiulis susipriešinimas tarp gnostikų ir fariziejų-ortodoksų.
Didžiajai daugumai žmonių dvasinė patirtis yra „kažkokia mistika“. Taip, iš tiesų, tai priskiriama mistikai, tačiau jos negalima painioti su burtais, okultizmu ar šamanizmu. Mistika nėra nukrypimas nuo psichikos normų ar paklydimas. Tai – kelias į Dvasinės Realybės patirtį. Jei jūsų protas tai atmeta, niekada nesižinosite, KAS TAI YRA, KAS ESATE. Aprašyti dvasinę patirtį neįmanoma jokiais žodžiais. Galima gyventi (didelė dauguma žmonių taip ir gyvena) vien egoistinių interesų rūke, o galima juos „pastumti į šoną“ ir patikrinti, KAS AŠ ESU? Kas tas pasaulis, kuriame gyvenu?
Kažkada nutiko man keistas dalykas: „prilipau“ prie šviesą skleidžiančios knygos ir štai jau 24 metai kasdien „dirbu“ prie tos temos…teoriškai ir praktiškai. Viskas aprašyta knygoje. Ją išleidus, dirbu toliau, tai yra atlieku filosofinę, istorinę, dvasinę „reviziją“ tikslu išsiaiškinti, KAS pastojo man/mums kelią į Šviesą, kurią Jėzus Kristus vadino Dievu. Išsiaiškinau, kad buvo daug šventų žmonių, mistikų ir pasauliečių, tikinčių Dvasios Šviesa kaip TIESA. Jų mintys, darbai švyti kaip deimantai krikščionybės istorijoje. Tačiau kažkodėl bažnyčia nemėgsta kalbėti apie jų mistinius išgyvenimus. Todėl retas kas iš krikščionių žino Meisterio Eckharto, Jacobo Böhmes ar Šv. Teresės Avilietės bei daugelio kitų vardus. Šviesos (nušvitimo) siekė ne tik krikščioniai, bet ir jogai, budistai. Visi gnostikai žino, kad DVASIA-DIEVAS yra vienas visiems ir to paneigti negali niekas. Gal jums atrodo, kad Jėzus gyveno Žemėje labai seniai? Tačiau, kai analizuoji krikščionybės istoriją, įsitikini, kad viskas gyva, kaip VAKAR. Jos istorija nenutrūko – ji jaudina ir šiandien. Savo knyga neketinau nei jūsų mokyti, nei kažkur vesti...tiesiog norėjau atskleisti vieną nematomo, vidinio gyvenimo kryptį, kurios linkme judant, jis tampa mielesnis, šviesesnis, pilnesnis, gražesnis. Skaičiau labai daug knygų, kurių autoriai savo gyvenimą aukojo, pilna to žodžio prasme, Tos Šviesos paieškai. Per 24 gyvenimo metus sukaupiau nemažą biblioteką. Kai ką iš tų autorių pristačiau ir knygoje. Aš jiems be galo dėkinga! Slapta tikiuosi, kad jie ir jus „užkrės“ Šviesos paieška savyje. Tas „darbas“ nėra varginantis, kartais net labai malonus. Savo knygą pradėjau rašyti nuo viršelio, ant kurio užrašiau svarbiausius Jėzaus Kristaus žodžius:
Tai yra žinia, kurią išgirdome iš Jo ir skelbiame jums,
kad dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsybės. /1 Jn 1,5 5
Juk jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai.
Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai. /1 Tesalonikiečiams 5:5
Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi,
nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“. /Jn 8, 12
