PAVERSKIME SAVO GYVENIMĄ
ŠVIESOS PAIEŠKA SAVYJE!
Artėja ruduo. Iki tamsos turiu viską sudėlioti į „lentynėles“ ir palikti jums savo
archyvą. Bene kas nors kokį rudens vakarą užklys ir paskaitys. Skaitalo internete
daug. Aš savo neperšu niekam. Bet gerai žinau vieną dalyką, kad verta ilgą laiką
tirtus dalykus suarchyvuoti. Gal kas nors kitas juos papildys, gal kas nors atras kaip
lobį. Kokia šalta ir nuobodi būtų krikščionybės istorija be Nag Hammadžio
bibliotekos (dar žinomos gnostinių evangelijų ir Chenoboskiono
rankraščių vardu), kuri buvo atrasta 1945 metais, mažame miestelyje Aukštutiniame
Egipte. Trylika į odą įrištų papiruso kodeksų buvo surasti užkasti užlydytuose molio
ąsočiuose. Jas atsitiktinai atrado vietinis žemdirbys vardu Muhamedas al-
Samanas. Ačiū tiems žmonėms, kurie jautė, kad metas suarchyvuoti savo tyrinėjimų
tekstus. Ypač už Tomo evangeliją, kurioje dialogu pateiktos Jėzaus sentencijos. Apie
Tomo evangelijos datavimo problemas galėsite pasiskaityti mano archyve. Manoma,
kad Tomo evangelija galėjo būti parašyta II amžiuje, tačiau šaltiniai, kuriais remiasi
tekstas, siekia gerokai ankstesnius laikus.
Daugiau: ĮVADAS Paverskime savo gyvenimą Šviesos paieška savyje
ŠVIESOS KELIU
ĮVADAS
ŠVIESA GAMTOS REIŠKINYS?
Kartais tai, kas arčiausia, kas mus lydi kiekvieną dieną ir per visą gyvenimą, be ko apskritai negalėtume gyventi, nelaikome ypatinga vertybe. Prie šviesos esame tiek pripratę, kad ją laikome tik gamtos reiškiniu ir viskas. Ji – kasdieninė mūsų draugė. Vos pakilę iš patalo sakome: „Ach, kaip šviesu! Šiandien daug Saulės, važiuosime į gamtą.“ Arba priešingai: „Kokia apniūkusi diena, saulutės nesimato…tamsu, liūdna.“ Ir t.t. Daug kartų per dieną sakote ar girdite sakant: Linkiu tau šviesių dienelių. Tebūnie tavo mintys šviesios.
…………………………..
TURINYS
………………………………
I dalis
PAŽINTIS SU NEŽINOMU AUTORIUMI
Nepasakysiu tiksliai datos, bet tai įvyko 2002-ųjų metų vėlų rudenį. Buvo šaltas lapkričio vakaras. Liūdnas ir tamsus. Toks tamsus, kad tikriausia tamsiau nebūna. Sėdėjau ant grindų ir abejingai mąsčiau, ar beverta mindžioti šią žemelę. Už lango siautė pūga. Širdyje ir galvoje buvo tuštuma. Nebeliko jokio noro būti čia. Nevarginsiu jūsų pasakojimais iš ankstesnio gyvenimo, – viskas be galo banalu: gyvenau kaip visi, daug mokiausi, daug dirbau, stengiantis išgyventi, praradau be galo daug sveikatos užsikrovusi „hobį-verslą“ ne pagal jėgas. Buvo mano kelyje godžių ir piktų žmonių, jie mane „suraitė“ taip, kad visko netekau. Po kelerių metų mintyse dėkojau tiems žmonėms. Juos teisti ne mano reikalas, – jie man davė gerą pamoką. Būtent jie mane atvedė į tą vakarą. O kas išgelbėjo?
II dalis
IŠ KO VISKAS SUDARYTA? ATOMO PASLAPTYS
Kad pasaulis sudarytas iš nedalomų paslaptingų elementų bene pirmasis paskelbė Graikijos filosofas Empedoklis (492–432 m.pr.m.e.), vėliau Demokritas (460–370 m.pr.m.e.) ir kiti. Tada visi tikėjo, kad tie elementai yra labai maži kieti akiai nematomi rutuliukai. Tuo tarpu senovės Indijoje buvo laikomasi požiūrio, kad viskas sudaryta iš 5 elementų: žemės, vandens, ugnies, oro ir erdvės. Kinai tikėjo, kad viskas sudaryta iš žemės, vandens, ugnies, medžio ir metalo. Negalėdami paaiškinti sudėtingų gamtos reiškinių anų laikų mąstantys žmonės pasitelkė „dvasios“, „sielos“, „idėjų“ sąvokas, kurios, neva, viską valdo. Platonas teigė, kad daiktai yra tik apgaulingas, aukštesniojo pasaulio idėjų atspindys. Ir ši jo teorija tapo religijos pamatu. Ar senovės filosofų aprašytas pasaulis buvo klaidingas, „siauras“, ar Platonas klydo? Ir taip ir ne, bet mėginkim išsiaiškinti.
III dalis
VIENO DIEVO PAIEŠKOS
Kuo tikėjo, ką teigė senovės Egipto filosofai gyvenę 2 tūkst. m. prieš K.? Noriu pasidalinti su jumis viena ypatinga knyga. Ji atsakys mums į kai kuriuos klausimus, kurie jaudino ir tų laikų mąstančius žmones. Tai garsaus pasaulyje lietuvių filosofo Algio Uždavinio (gyv. 1962 m. – 2010m.) monografija „FILOSOFIJA IR TEURGIJA VĖLYVOJOJE ANTIKOJE“.
IV dalis
METAS RAMYBEI!
Na ką gi, pradedam! Laukti ir laukti kažko, kol dangus nugiedrės, kol bus laiko, kol vaikai užaugs, kol biznis susitvarkys, kol studijas baigsite…laikas pabėgs, jo nesustabdysite. Jį reikia stabdyti sąmoningai ir ryžtingai. Laikas slidus, apgavikiškas, viliūkiškas ir netikras. O mums reikia Tikrumo. Naktis meditacijai netinka. Naktį reikia miegoti, o štai ankstyvas rytas, kai saulė jau ketina keltis iš patalų – pats metas. Linkiu sėkmingo starto. Kantrybės. Nusiteikimo niekada nemesti Kelio dėl takelio. Meditacija – tikras turtas. Kol bažnyčia mūsų to nemoko, mokykimės patys. Aš mokiausi, kaip rašiau, iš Ošo knygų. Man labai patikto jo knyga „Psichologijos ezoterika“ *(Ošo „ezoteriką“ šiek tiek pašaipiai vadino „egzotika“). Aš negaliu tų knygų išversti, tai parengiau trumpą anotaciją.
V dalis
NIRVANA
„Nirvana“ – sakralus budizmo žodis. Labai norėjau jus supažindinti su bene garsiausiu Vakarų budizmo meditacijos meistru amerikiečiu Džozefu Goldsteinu, kuris jums ir paaiškins šio žodžio prasmę. Jis yra garsiosios knygos „Vieninga Dharma“ autorius. Krikščioniams ir visiems pasaulio žmonėms jis sako: sekite proto ramybės keliu ir pasieksite Kristaus širdį. Šventoji Dvasia yra VIENA ir VIENINGA. Mane šis autoriaus nudžiugino žodžiais apie meditaciją, kurią palygino „…staigiam žaibo blyksniui, kuris apšviečia dangų“.
VI dalis
PRAEITIS, NEUŽGIJĘ SKAUDULIAI IR VILTIS
Grįžkime prie savo religijos reikalų. Jau daugiau kaip 2000 metų mes laukiame Kristaus sugrįžimo. Ar krikščionys per tą laiką buvo Jam ištikimi, teisingai ir nuoširdžiai vykdė Jo Įstatymą, tą Vienintelį? „MYLĖK VIEŠPATĮ, SAVO DIEVĄ, VISA ŠIRDIMI, VISA SIELA IR VISU PROTU. MYLĖK SAVO ARTIMĄ KAIP SAVE PATĮ!
………………………………………………………………………
TEMOS TĘSINYS. Nauji tekstai.
I DALIS
NEMELUOKIM BENT SAU!
Egzistuoja du pagrindiniai žmonių tipai. Vieni priima tiesą, kurią skelbia, pvz. kokia nors religija, bet patys jos neieško, kiti neskuba tikėti ir patys ieško tiesos arba tampa ateistais (bedieviais). Aš ne ateistė. Man svarbu buvo išsiaiškinti, kas yra Tiesa. Štai kodėl aš ilgam „įklimpau“ į paieškas atsakymo, kas yra šviesa.
Jau rašiau savo knygoje „Šviesos Keliu“, kad Naujajame Testamente ŠVIESOS IDĖJA pakankamai ryški. Šviesos nevalia buvo ištrinti iš Tikėjimo simbolio, bet katalikai ją ištrynė. Jėzus atėjo, kad ją paskelbtų, o kažkokie popiežiai ėmė ir ištrynė. Viskas yra surašyta. Prie tos temos dar grįšime. Tačiau krikščioniams To buvo maža. Jie ėmė tarpusavyje ginčytis dėl ne pačių svarbiausių dalykų. Ypač juos jaudino Dievo samprata. Kaip Jį paaiškinti…Kas Jis? Vienis ar Absoliutas, filosofų dievas, o gal jo nebėra, gal jis „miręs“…Kai nėra Šviesos, Dievas tikrai miršta.
…………………….
II DALIS
APIE DVASINĘ VIENYBĘ…skaitant Šv. Jono evangeliją.
…………………….
III DALIS
BERNARDO KASTRUPAS
“REALYBĖ IŠ ESMĖS YRA PSICHINĖ”
Jei šis kvantinis mokslininkas, filosofas ir kompiuterių inžinierius yra teisus, materializmas tampa nesvarbus. Jo darbas yra ne kas kita, kaip filosofinė revoliucija: vadinamas “objektyviu idealizmu”, šis požiūris radikaliai keičia mūsų mąstymą apie save ir visatą. Reikia laiko, kad įsisavintume Bernardo Kastrupo (Bernardo Castrup) filosofiją, pateiktą knygose “Pasaulio idėja”, “Daugiau nei alegorija: apie religinį mitą, tiesą ir tikėjimą”, “Kodėl materializmas – niekalas“ ir kituose kūriniuose, tačiau stengtis verta. Kaip analitinis idealistas, Kastrupas teigia, kad sąmonė yra ontologinis pamatas, tikrovės pagrindas. Visa Visata yra nedalomos, instinktyvios sąmonės projekcija, kaip ir sapnai yra mūsų miegančio proto projekcijos. Kastrupas gina filosofinį idealizmą pilniau ir logiškai pagrįsčiau nei bet kas kitas iki jo.
…………………….
IV DALIS
GYVENIMAS ŠVIESOJE – PO MIRTIES?
Mes įpratę maždaug taip įsivaizduoti savo santykį su mirtimi: kūnas suyra iki atomų, „į dulkes“ ir išsisklaido žemėje ir ore…Nieko nebelieka iš žmogaus. O štai modernioji fizika, ėmė ir visą tą seną pasaulėvaizdį apvertė aukštyn kojomis. Nors jūsų kūno dulkės pasklis žemėje, bet tai, ką sukaupėte savo galvoje – sąmonėje, niekur nedings, nes informacija nedingsta. Sąmonės „darbai“ išliks ir gyvens. Mes jau nebegalime ignoruoti nei fizikos, nei konkrečios žmogaus patirties „komos būsenoje“. Bet pirmiausia atsakykime į klausimą: Kas yra komos būsena? „Koma – organizmo būsena, kuomet visiškai prarandama sąmonė, dingsta refleksai, kartais sutrinka kitos gyvybinės funkcijos. Koma laikoma ūminio cerebrinio nepakankamumo požymiu – smegenys nepajėgia centralizuotai valdyti ar reguliuoti visų organizmo sistemų.“
…………………….
V DALIS
GNOSTICIZMAS JĖZAUS MOKYME?
Nors šio teksto įvadui pridėjau klaustuką, tačiau mokslininkams ir teologams seniai žinoma, kad Jėzus Kristus skelbė savo Mokymą dvejopai: vieniems kalbėjo palyginimų, metaforų kalba, kitiems, artimiausiems sekėjams, jis perdavė „slaptąjį“ mokslą, kuris filosofijoje vadinamas gnoziu (Platono terminas): vidiniu žinojimu. Tam nebereikia papildomo aiškinimo. Kas nežino, – apie gnozį pasiskaitys bent Wikipedijoje. Vadinamas slaptasis mokymas veda žmogų prie Šventosios Dvasios patirties, kuri transformuoja žmogaus sielą savo šviesa ir meile. Kadangi pagal Jėzų DIEVAS YRA ŠVIESA, vadinasi, gnozis veda į Šviesos patirtį. Ji žmogų perkeičia, sujungia su “Dievu Tėvu” ir žmogus jaučia ne atskirtį nuo Dievo, o Jo buvimą savyje ir visame kame. Kokia galėjo būti krikščionybė, jei nuo pat pradžių ji būtų ėjusi gnozio keliu!? Kelią jai pastojo racionaliai mąstantys, su Romos imperatoriais susidraugavę anų laikų kunigai, nes krikščionių persekiojimai ir kunigų žudymai Romos imperijoje buvo pasiekę apogėjų: niekas nesijautė saugus. Išverčiau jums vieno šiuolaikinio mokslininko straipsnį, kuriame skrupulingai analizuojama gnostiškoji Šv. Tomo evangelija. Tokių autorių – ne vienas. Tik įsivaizduokite šitokia svarbi evangelija vis dar laikoma „apokrifu“, o bažnyčia nė neketina jos įtraukti į Naująjį Testamentą, nors ji byloja apie Jėzaus Kristaus gyvąjį mokymą. Bažnyčia vienus Jo mokinius pripažįsta ir garbina, o kitus „brokuoja“? Neįtikėtina „drąsa“…Pagaliau, niekas jums neįdės į galvą to “slaptojo” Jėzaus Kristaus mokymo. Metas ir patiems imtis darbo. Sekti pas Jį sunku, bet vardan sielos išgelbėjimo, – verta. Niekas kitas jūsų neišgelbės. Atminkite TAI!!!
…………………………………….
DĖL TOMO EVANGELIJOS DATAVIMO.
GNOSTICIZMAS IR JĖZAUS PAMOKSLAS.
Gnosticizmas Jėzaus Mokyme?
Nors šio teksto įvadui pridėjau klaustuką, tačiau mokslininkams ir teologams seniai
žinoma, kad Jėzus Kristus skelbė savo Mokymą dvejopai: vieniems kalbėjo palyginimų,
metaforų kalba, kitiems, artimiausiems sekėjams, jis perdavė „slaptąjį“ mokslą, kuris
filosofijoje vadinamas gnoziu (Platono terminas): vidiniu žinojimu. Tam nebereikia
papildomo aiškinimo. Kas nežino, – apie gnozį pasiskaitys bent Wikipedijoje.
Vadinamas slaptasis mokymas veda žmogų prie Šventosios Dvasios patirties, kuri
transformuoja žmogaus sielą savo šviesa ir meile. Kadangi pagal Jėzų DIEVAS YRA
ŠVIESA, vadinasi, gnozis veda į Šviesos patirtį. Ji žmogų perkeičia, sujungia su “Dievu
Tėvu” ir žmogus jaučia ne atskirtį nuo Dievo, o Jo buvimą savyje ir visame kame.
Kokia galėjo būti krikščionybė, jei nuo pat pradžių ji būtų ėjusi gnozio keliu!? Kelią jai
pastojo racionaliai mąstantys, su Romos imperatoriais susidraugavę anų laikų kunigai,
nes krikščionių persekiojimai ir kunigų žudymai Romos imperijoje buvo pasiekę
apogėjų: niekas nesijautė saugus. Išverčiau jums vieno šiuolaikinio mokslininko
straipsnį, kuriame skrupulingai analizuojama gnostiškoji Šv. Tomo evangelija. Tokių
autorių – ne vienas. Tik įsivaizduokite šitokia svarbi evangelija vis dar laikoma
„apokrifu“, o bažnyčia nė neketina jos įtraukti į Naująjį Testamentą, nors ji byloja apie
Jėzaus Kristaus gyvąjį mokymą. Bažnyčia vienus Jo mokinius pripažįsta ir garbina, o
kitus „brokuoja“? Neįtikėtina „drąsa“…Pagaliau, niekas jums neįdės į galvą to
“slaptojo” Jėzaus Kristaus mokymo. Metas ir patiems imtis darbo. Sekti pas Jį sunku,
bet vardan sielos išgelbėjimo, – verta. Niekas kitas jūsų neišgelbės. Atminkite TAI!!!
Daugiau čia: V DALIS
…………………………..
VI DALIS
NUDVASINTA KRIKŠČIONYBĖ
Informacija, kuria čia dalinuosi, nėra jokia naujiena ar siekis ką nors nustebinti. Suprantu, mes matau, kad kai kuriems žmonėms „gera“ gyventi taip, kaip yra. Deja, ne visiems priimtinas „tylus melas“ ar saviapgaulė. Jau seniai pastebėta, kad žmonės siekia išsigelbėjimo iš šio pasaulio chaoso ir pavojų nebe ritualinėse apeigose prieš Nukryžiuotąjį, o ieško dvasinio kelio sielos gelbėjimui. Ne atsitiktinai, o, sakyčiau dėsningai, atėjus laikui krikščionys susidomėjo ortodoksų „prakeiktuoju“ gnosticizmu. Kas tuo domisi – žino, kiek daug nuveikta per maždaug porą šimtų metų, nuo tada, kai buvo atrasta Nag Hamadžio biblioteka (lt.wikisource.org) 1945 m. Per tą laiką pasaulinio lygio mokslininkų titaniško darbo dėka buvo iššifruoti ankstyvųjų krikščionių ir gnostikų tekstų rinkiniai, išleista daug monografijų. Biblistikos specialistai patvirtino, kad gnosticizmas, tai yra „slaptasis“ Jėzaus Kristaus mokymas, buvo legali ankstyvosios krikščionybės versija. Šiuo metu jis išgyvena savo renesanso laikotarpį ir vadinamas neognosticizmu (išplitęs ypač JAV). Vakarų ortodoksai jo nepripažįsta, jį ignoruoja. Kol ortodoksai visų krikščioniškų bažnyčių tyli, dvasingumo ieškantys krikščionys migruoja pas budistus, meilingai ir jautriai priimančius kiekvieną ieškotoją.
Kadangi literatūros gnosticizmo tema yra labai daug ( ne mano jėgoms viską apibendrinti), apsiribosiu tik ta, kuri man buvo prieinama (kaip ne keista daug knygų parašyta ir išversta į rusų kalbą). Lietuvių kalba neradau nei vienos knygos ta tema! Savo knygoje „Šviesos Keliu“ glaustai pristačiau gnosticizmo ištakas, kai kuriuos autorius ir supažindinau su svarbiausiomis krikščioniškojo gnosticizmo idėjomis.
Daugiau čia: VI DALIS
…………………….
TEGU JIE MŪSŲ NEBEKLAIDINA ir atsiprašo…
Daugiau: Tegu jie mūsų nebeklaidina
…………………….
JUDO VAIZDAVIMAS EVANGELIJOJE
Judas Naujojo Testamento evangelijose
Judo išdavystė Judo evangelijoje niekur nevaizduojama kaip gėdingas poelgis. Tai yra skiriamasis Naujojo Testamewnto bruožas. Judas yra sugedęs obuolys tarp dvylikos mokinių. Šiose knygose jis paminėtas apie dvidešimt kartų, ir kaskart evangelijų autoriai kalba apie jį priešiškai, dažnai paprasčiausiai nurodydami jį buvus Jėzaus išdaviką. Jie visi mano, kad tai buvo labai blogas poelgis.
Daugelį metų apie tai buvo mąstoma. Jei Jėzus turėjo mirti ant kryžiaus, kad išganytų pasaulį, tai kodėl Judas nesielgė gerai išduodamas jį? Be išdavystės nebūtų buvę suėmimo, be suėmimo nebūtų buvę teismo, be teismo nebūtų buvę nukryžiavimo, be nukryžiavimo nebūtų buvę prisikėlimo – trumpiau tariant, mūsų nuodėmės vis dar nebūtų atpirktos. Tai kodėl Judo poelgis toks blogas?
Daugiau skaityti čia: Judo evangelija
………………………..
ABEJINGUMAS
GYVENAME LAIKAIS, KAI ABEJINGUMAS VIRSTA TIKRU NUSIKALTIMU
PRIEŠ KITĄ IR KITUS. PRIEŠ ŽMOGIŠKUMĄ. KAI NUŽUDYTI ŽMOGŲ
GALIMA BE JOKIŲ MOTYVŲ. O KĄ JAU KABĖTI APIE ŽUDYNES „IŠ IDĖJOS“,
TAI YRA ŽUDYTI TIESIOG KITAIP MĄSTANČIUS AR TIKINČIUS.
ABEJINGUMAS YRA DVASINIO ŠALTUMO IŠRAIŠKA. ATEISTUI AR
KITATIKIUI LENGVA „SVETIMĄ“ BAŽNYČIĄ SUSPROGDINTI, IR ŠVENTOJE
VIETOJE ŠOU ORGANIZUOTI.
………………………..
VIEŠUMO INTRIGA?
AR SĄMONINGAI ESKALUOJAMA NEAPYKANTA TARP BAŽNYTINĖS „MONARCHIJOS“ IR DEMOKRATINĖS VISUOMENĖS?
Veidmainystė bet kokiuose santykiuose veda į nesusikalbėjimą, krizę ir jų pabaigą. Kai vienas garsus kunigas nutarė pasitraukti iš kunigystės, visus sudomino: KODĖL? Vėliau pats kunigas, šiuo atveju jėzuitas Gintaras Vitkus, paaiškino, kad jis pasirinko kelią būti laimingam, nes pamilo moterį. Išlikti pasišventusiu ir tuo pat metu eiti savo keliu su Dievu širdyje, daryti tuos pačius darbus patinkančius Dievui galima ir be kunigystės. Bažnyčia, deja, to netoleruoja. Ji atsiskiria nuo Dievą mylinčios širdies. Sena bažnyčios bėda. Tarp visuomenės ir bažnyčios nuolat iškyla nesusikalbėjimo faktorius.
Portalo Bernardinai.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad „ ši įtampa kyla neatsitiktinai: tarp šių dviejų organizacijų jau daugelį metų egzistuoja praraja, o pats konfliktas – tarsi užprogramuotas dėl skirtingų ir ilgainiui susiformavusių šių institucijų veikimo principų. Pasak jų, demokratiniais principais veikianti visuomenė ir monarchine struktūra paremta Bažnyčia neretai kalba skirtingomis kalbomis, todėl abipusis nesusikalbėjimas tampa neišvengiamas.“ *
Monarcho portretas.
Daugiau čia: VIEŠUMO INTRIGA
…………………….
CREDO ir viskas?
Žmonija yra sukūrusi be galo daug religijų ir visokių religinių tikėjimų. Mes renkamės tikėjimą pagal savo išsilavinimą, tradicijas, asmeninę trauką žinoti, kas yra Dievas, Tiesa, Meilė, Gėris, Žmogus ir t.t. Manau, kad man gyvenime pasisekė, kad turėjau įgimtą smalsumą mokslui. Gal todėl ir nepadariau filosofinės karjeros, nes ne ji man buvo svarbiausia. Svarbiausia buvo išsiaiškinti, ar tie, kurie šloviną Dievą, Bibliją, Bažnyčią iš tikrųjų žino, KĄ šlovina ir kuo tiki. Tas „prakeiktas“ skepticizmas, kuriuo mane „užkrėtė“, matyt, Mišelis de Montenis, padarė gerą darbą. Jo dėka antroje savo gyvenimo pusėje įklimpau visu protu, visu kūnu ir visa siela į vienos idėjos analizę: ar tikrai žmoguje yra kažkokia stebuklinga dvasia ar šviesa, ir ką ji reiškia. Išsiaiškinau. Po ilgalaikių tyrinėjimų parašiau knygą „Šviesos keliu“. TO, ką sužinojau, nebe atims iš manęs jokie skeptikai. Drąsiai galiu skaityti bet kokias knygas ir galiu verifikuoti, kas sako Tiesą, o kas meluoja. O meluoja dažniausiai tie, kurie savyje neieško nei dvasios, nei šviesos. Visos jų viltys sudėtos į Credo. Jie paprastai labai pyksta, kai nesutinki su jų nuomone. Nesvarbu kokiu klausimu kyla ginčas, religiniu ar politiniu.
Taigi, yra žmonių, kuriems nereikia jokių mokslinių faktų tikėjimui Dievu, kurie jie tiesiog tiki (Credo ir Amen). Jie skaito ( nors dauguma jų nieko neskaito ir nestudijuoja) knygas – Senąjį Testamentą (Bibliją) ar Naująjį Testamentą, – ir ką perskaito – tuo tiki. Kunigai visas tas biblines žinias ištransliuoja tikintiesiems dar ir dar kartą, įtvirtina tikėjimą ir jie jaučiasi (matyt) padarę gerą darbą žmogaus sielai. Ne man spręsti, ar tas darbas yra tikrai geras ar ne visai. Aš laiminga, kad tikrinau ir „suvedžiau galus“ ( padariau sau išvadas) iš to, ką sakė Jėzus Kristus ar, pavyzdžiui, Indijos mistikas Ošo. Nesikartosiu, – viskas aprašyta knygoje “Šviesos keliu”.
Tačiau Barto D. Ehrmano (Bart D. Ehrman) knyga „Jėzus, nutrauktas Žodis: kaip iš tikrųjų prasidėjo krikščionybė“, pasakoja apie tai, kad net pasišventus BIBLIJOS istoriniam tyrinėjimui galima iš tikinčiojo virsti agnostiku. Teigiama, kad šio autoriaus knyga būtina visiems, besidomintiems Biblija, – nesvarbu, ar laikote save tikinčiu, ar ne, – nes Biblija išlieka svarbiausia knyga mūsų civilizacijos istorijoje. Bartas D. Ehrmanas meistriškai atskleidžia prieštaringas idėjas apie Jėzų ir jo gyvenimo prasmę, kurios tiesiogine prasme perpildo Naująjį Testamentą. Jis atskleidžia tikrąją daugelio apaštalams priskiriamų knygų autorystę ir parodo, kodėl Biblijoje nėra pagrindinių krikščioniškų dogmų. Autorius nieko neišrado siekdamas sensacijų: viskas, kas parašyta šioje knygoje, yra milžiniškų mokslininkų per pastaruosius du šimtus metų atliktų tyrimų rezultatas. Tačiau dėl kažkokių priežasčių šios žinios apie Bibliją iki šiol liko neprieinamos visuomenei.
Aš negaliu (dėl suprantamų priežasčių) šios knygos jums išversti į lietuvių kalbą, bet tie, kas moka rusų k. ar anglų k., galės paskaityti šį pasaulinį bestselerį, kuris gali padėti apsispręsti savo tikėjimo abejonėse arba jį įtvirtinti*. Čia rasite tik kelias dalis iš knygos.
………………………………………..
БАРТ ЕРМАН
Иисус, прерванное Слово:
Как на самом деле зарождалось христианство
Посвящается Айе, несравненной внучке
Предисловие
Я прибыл в Принстонскую богословскую семинарию в августе 1978 года недавно женившимся новоиспеченным выпускником колледжа. У меня был залистанный Новый Завет на греческом языке, жажда знаний — вот, пожалуй, и все. Страстное желание учиться я приобрел с возрастом: тем, кто знал меня пятью-шестью годами раньше, и в голову прийти не могло, что я подамся в науку. Но в какой-то момент во
время учебы я заметил, что одержим академическим зудом. Вероятно, я заразился им еще в Институте Муди (Moody Institute) в Чикаго — фундаменталистском библейском колледже, занятия в котором я начал посещать в юности, в семнадцать лет. В то время мои научные изыскания подогревала не столько интеллектуальная пытливость, сколько набожное стремление к определенности.
Daugiau čia Bartas Ermanas
