Buchanan, Patrick J.

VAKARŲ MIRTIS

Multikultūralizmas – didžiausias mūsų amžiaus melas. Chad Crowley

TURINYS:

Įvadas

1. Nykstanti rūšis

2. „Kur dingo tie vaikai?“

3. Revoliucinis katekizmas

4. Jie sukėlė revoliuciją

5. Naujoji didžioji migracija

6. Naujoji rekonkista

7. Karas prieš praeitį

8. Amerikos dechristianizacija

9. Išsigandusi dauguma

10. „Namas, suskilęs savyje…“

Pastabos

*************

VAKARŲ MIRTIS: KAIP DEPULIACIJA IR PADIDĖJUSI IMIGRACIJA KELIA GRĖSMĘ MŪSŲ ŠALIAI IR CIVILIZACIJAI

Štai kaip baigsis pasaulis,

Štai kaip baigsis pasaulis,

Štai kaip baigsis pasaulis,

Ne su trenksmu, o su dejavimu.*

T.S. Eliotas Tuščiaviduriai vyrai

Kažkas tarsi spragtelėjo jos galvoje; ji sušvelnėjo, nusišypsojo ir papasakojo istoriją apie savo senelį, kuris dalyvavo karalienės Viktorijos karūnavime kaip pažas.

„Tai buvo kitas pasaulis“, – pasakė jis.

„Kita civilizacija“, – pataisė ji, – „ta pati, kuriai priklausau pagal prigimtinę teisę. Ir ta civilizacija, paremta šeimos vertybėmis, mirė – ne išnyko, o mirė, nes buvo gyvas organizmas. Ją pakeitė kažkas negyvo – į atomus suskaidyta visuomenė, neturinti šilumos ir komforto, tikras mechaninių jungčių chaosas. O, mes abu puikiai žinome, kad senajame pasaulyje ne viskas buvo nuostabu, kad ten buvo daug nežinojimo ir skurdo. Bet būtų buvę geriau neplėšti to pasaulio į šipulius ir nepakeisti jo anarchija. Šeimos vertybės yra tai, ką reikia puoselėti, tausoti ir branginti. Storm Jamieson, Stepheno Hyde’o ankstyvieji metai (1966)

Iš anglų kalbos vertė A. Sergejevas.

 ĮVADAS

    „Pat, mes prarandame šalį, kurioje užaugome.“ Per nesibaigiančią 2000 m. rinkimų kampaniją šią liūdną frazę vėl ir vėl girdėjau iš daugybės vyrų ir moterų visoje Amerikoje. Bet pagalvokime, ką ji reiškė?

Kaip liūdesys ir melancholija – tarsi stebėtum mirštantį tėvą, o tu nieko negali padaryti, tik bejėgiškai stebėti – taip liūdesys ir melancholija persmelkė amerikiečių širdis ant „antrojo Amerikos amžiaus“ slenksčio? Argi mes, kaip ponas Clintonas niekada nepavargo mums priminti, negyvename geriausiais laikais, kai nedarbas sumažėjo iki minimumo, infliacija nematoma, nusikalstamumo lygis nuolat mažėja, o pajamos išaugo? Argi mes, kaip Madeleine Albright niekada nepaliovė kalbėti, nesame „tauta, be kurios neįmanoma įsivaizduoti pasaulio“? Ar šiandien turime konkurentų, kaip ne kartą pabrėždavo ponas Bushas, didesnių karine galia, ekonomine galia ar kultūrine įtaka?1 Mes laimėjome Šaltąjį karą. Mūsų idėjos – Amerikos idėjos – ir idealai plinta visame pasaulyje. Tad iš kur kyla šis liūdesys ir melancholija? Kokia to priežastis?

Mano nuomone, ji tokia: Amerika išgyveno socialinę ir kultūrinę revoliuciją. Šiandien Jungtinės Valstijos visai ne ta šalis, kurią prisimename iš aštuntojo ar net devintojo dešimtmečio. Kita šalis, kiti žmonės; Po 2000 m. kampanijos vienas iš rinkėjų Williamas McInturffas „Washington Post“ sakė: „Turime dvi priešingas jėgas. Pirmoji yra kaimiška, krikščioniška, konservatyvi, beveik puritoniška. Antroji yra socialiai tolerantiška, versli, pasaulietinė, kilusi iš Naujosios Anglijos arba Ramiojo vandenyno pakrantės.“2

Disraelis teigė, kad Viktorijos laikų Britanijoje buvo dvi tautos – turtingosios ir varganos.3 Rašytojas Johnas Dos Passosas po Sacco ir Vanzetti teismo ir egzekucijos rašė: „Viskas gerai; dabar mes ne viena tauta, o dvi.“4 Aš pats, klausydamasis prezidento Busho inauguracijos kalbos, nustebau supratęs, kad ponas Bushas, regis, suprato mano mintis: „Ir kartais“, – pareiškė jis, – „skirtumai tampa tokie radikalūs, kad atrodo, jog gyvename ne vienoje šalyje, o tik viename žemyne.“5

Siaubingi rugsėjo 11-osios įvykiai pirmą kartą po tragedijos Perl Harbore suvienijo šalį; amerikiečiai palaikė prezidentą Bushą, ryžtingai siekiantį atkeršyti už daugiau nei 5000 JAV piliečių mirtį; Tačiau šie įvykiai taip pat atskleidė naują „takoskyrą“. Mūsų šalyje žmonės yra susiskaldę ne pagal pajamų lygį, ne pagal ideologiją, ne pagal tikėjimą, o pagal etninę kilmę ir tapatybę. Staiga paaiškėjo, kad trečdalis milijonų nevietinių amerikiečių yra nelegalūs imigrantai, kad dešimtys tūkstančių mūsų bendrapiliečių yra režimų ir diktatūrų, prieš kuriuos kariauja Jungtinės Valstijos, šalininkai, o kai kurie mūsų bendrapiliečiai yra specialiai apmokyti teroristai, pasiųsti čia žudyti amerikiečių. Pirmą kartą nuo 1815 m., kai Andrew Jacksonas išvijo britus iš Luizianos, priešas įsiveržė į mūsų teritoriją ir amerikiečiai atsidūrė pavojuje savo šalyje. Po rugsėjo 11-osios įvykių daugelis nustebo supratę, kad pasaulis smarkiai pasikeitė.

 

0Buchanan VAKARŲ MIRTIS Įvadas

1Nykstanti rūšis

2Kur dingo tie vaikai

3Revoliucinis katekizmas

4Jie sukėlė revoliuciją

5Naujoji didžioji migracija

6Naujoji rekonkista

7Karas prieš praeitį

8Amerikos dechristianizacija

9Išsigandusi dauguma

10Namas suskilęs savyje