TARP PROTO TUŠTYBĖS IR DVASINĖS PILNATVĖS

Rytų mistikai ir išminčiai turi savo „raktą“ į Kristaus sąmonę ir, manau, kad tai verta žinoti. Jų santykis su Kristumi ypatingas. Jų požiūris į Jėzų Kristų daug kuo teisingesnis nei krikščionių. Kuo? Pirmiausia, tai yra dvasinis santykis su Mokytoju. Ar jis gali būti kitoks? Ne. Rytų mistikai (kaip ir Vakarų), budistai ir mokytojai nepripažįsta racionalaus santykio su Dievu-Dvasia. Vakarams  – tai nesuvokiama. Tarp tomizmo* ir dvasingumo – gili bedugnė. Platonizmas ir augustinizmas ėjo teisingesniu Dievo (Sąmonės) pažinimo keliu. Norite ginčytis? Prašom. Aš jau nebesiginčysiu. Man iš tiesų artimesnis Rytų požiūris į Jėzų Kristų, o ne krikščionybė ( išskyrus krikškčionių mistikus, gnostikus). Krikščionybės religiją sunku vadinti Jėzaus Kristaus sekėja. Krikščionybė nuo Romos imperatoriaus laikų kaip buvo, taip ir liko – priedanga veidmainystei (gyvenu vienaip, kalbu kitaip), egoizmui (turto, šlovės ir galios valdyti kitus siekis). Rytų išminčiui ir mistikui visa tai yra svetina. Rytuose žmonės nebuvo persekiojami, kankinami ir deginami ant laužų dėl tikėjimo tiesų. Ten visi nušvitusieji sugyvendavo vieni su kitais darniai. Politinių santykių čia neanalizuosiu. Norint suprasti Rytų mokytojų (guru) santykį su Kristumi, racionaliai paaiškinti neišeina. Be dvasinės patirties TO paaiškinti tiesiog neįmanoma. Kristus ragino sekėjus gyventi Ramybėje, Tyloje, – tai buvo priimtina budistams, nes ir Buda To mokė. Vakarų protą nutildyti nėra jokių šansų. Krikščioniai linkę reikšti emocijas: garbinti stabus, Kristaus skulptūrėles, kryžius, gyventi ritualų „ekstazėje“. Visa tai akivaizdu ir be žodžių. 

Ryškiausias krikščionių religijos bruožas – ginčytis dėl bažnytinių dogmų teisingumo. Kova tarp augustinizmo ir tomizmo* tęsiasi šimtmečius. Evangelikai, liuteronai, protestantai, pravoslavai, katalikai, jehovos liudytojai, mormonai ir kitos krikščionybės atmainos klaidina žmones ir verčia juos kovoti tarpusavyje. Nėra didesnės nuodėmės už tai. Dabar, 21 a., „išdygo“ Silicio slėnio „dievaičių“ „krikščionybė“, kuri pradeda daryti įtaką JAV vidaus ir užsienio politikai. To „išradimo“ (skaitykite „Pirmyn į pragarą“ – C.) įtakoje JAV valdžia ima šiepti dantis net prieš Vatikano popiežių. D. Trumpas nebesivaržo savo paskyroje skelbti memų, kuriuose jis save vaizduoja dievu. Iš jo burnos sklinda pasipiktinimas katalikų hierarcho pacifistine „politika“. To dar nėra buvę…

Trumpas tą DI sukurtą paveiksliuką ištrynė. Tapo gėda prieš pasaulį.

Manęs tai nestebina. Vakarų civilizacijos bruožas „ieškoti tiesos racionaliu keliu“, t. y. protu, yra bene svarbiausias. Lai Vakarai eina savo keliu, o aš kviečiu  IŠGIRSTI Rytų išminčių ir mokytojų dvasinę poziciją į Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

…………………….

*Savo keliu, t.y. tomizmu. Tomizmas – scholastinės filosofijos kryptis – krikščioniškojo mokymo ir  Aristotelio filosofijos sintezė, išreiškianti tikėjimo ir proto dermę. Tomizmo pradininkas Tomas Akvinietis. Tomizmas atsirado kovoje su augustiniškuoju spiritualizmu ir lotyniškuoju averoizmu. Nuo 1309 tomizmas yra oficiali dominikonų ordino doktrina, 1323 kanonizavus Tomą Akvinietį  ( nors bažnyčia ketino jį sudeginti kaip eretiką ant Inkvizicijos laužo)  ilgainiui tapo Bažnyčios mokymu. 1879 popiežius Leonas XIII enciklikoje Aeterni Patris paskelbė, kad tomizmas yra vienintelė teisinga katalikybės filosofija, t. y. amžinoji filosofija (philosophia perennis).

************

RYTŲ MISTIKAI IR IŠMINČIAI APIE JĖZŲ KRISTŲ 

Paramahansa Jogananda (1893–1952) , viena žymiausių mūsų laikų dvasinių asmenybių, gimė ir augo šiaurės Indijoje. 1920 m. atvyko į Jungtines Valstijas ir daugiau nei trisdešimt metų mokė senosios Indijos filosofijos ir jogos meditacijos bei harmoningo, dvasingo gyvenimo meno. Paramahansa Jogananda, pirmas didis jogos mokytojas, apsigyvenęs Vakaruose, važinėjo po šiaurės Ameriką ir kitas šalis gausiai susirinkusiems klausytojams skaitydamas paskaitas apie esminę didžiųjų pasaulio religijų vienybę. Pripažinimo sulaukusia savo gyvenimo istorija „Jogo autobiografija“ ir kitomis knygomis, kuriose pateikė esmingus ir šiuolaikiškus tiek Rytų, tiek Vakarų šventraščių komentarus, jis uždegė milijonus skaitytojų. Dvasinį ir humanitarinį Paramahansos Joganandos darbą visame pasaulyje šiandien tęsia Self-Realization Fellowship – tarptautinė draugija, jo įsteigta 1920 m. Paramahansai Joganandai skirtame lietuviškame puslapyje pasakojama apie jo gyvenimo istorijai skirtą knygą*, kuri yra viena iš 100 geriausių XX a. dvasinių knygų. Ji nukels jus į šventųjų ir jogų, mokslo ir stebuklų, mirties ir prisikėlimo pasaulį. Džiugindamas sielą išmintimi ir žavėdamas sąmoju Jogananda atskleidžia sudėtingiausias gyvenimo ir visatos paslaptis, atveria mūsų širdis ir protus kviesdamas įsileisti džiaugsmą, grožį, suvokti beribes kiekvieno žmogaus gyvenimo dvasines galimybes.

Paramahansa Jogananda apie Kristaus prisikėlimą: „Kristus nemirė, nors Jo kūnas buvo nukryžiuotas. Jis įžengė į Dvasios vandenyną ir vėl sugrįžo, kupinas Dievo galios, kad įrodytų, jog gyvenimas yra nemirtingas. Prisikėlimo reikšmė yra ta, kad visuotinė Dvasia nuolat prikeliama kiekviename kūne. Pagalvokite apie tai taip: jei Kristus prisikėlė, tai aš prisikėliau kartu su Juo ir nebesu tas pats asmuo.

Prisikėlimas nėra vien Dvasios gimimas Jėzaus kūne. Ši Dvasia gyvena kiekviename žmoguje, ir nereikia mirti, kad prikeltum šią Dvasią. Kristus gali prisikelti jumyse ir dabar. Kiekvieną akimirką, kai įveikiate kokį nors silpnumą ir jaučiate džiaugsmą būdami geri, žinokite, kad Kristus jau prisikėlė jumyse.

Būkite pripildyti Kristaus sąmonės ir dabar. Jėzus kentėjo. Jėzus kovojo, o tada nugalėjo. Jis pakilo iš žmogiškųjų silpnybių griuvėsių ir tarė: „Aš esu nemirtingas!“ „Kristaus sąmonė yra Kutastha-Čaitanja, nekintantis Dievo buvimas kiekviename atome. Tai tas pats Atmanas, apie kurį kalbama Vedose. Jėzus visiškai susitapatino su šia būsena ir todėl tapo Kristumi.“

Kristus mums, krikščioniams, nurodė kelią į Amžinąjį Gyvenimą. Kodėl mes Juo vis dar netikime? Netikime ir neiname Kristaus nurodytu Meilės keliu, Šviesos keliu. Jūsų protas negali to primti? Nesistebiu, nes jūs neturite dvasinės patirties. Jums nepažįstama Kristaus Šviesa.

……………………….

Apie Paramahansa Jogananda ir jo Mokymą:

https://www.mahayana.lt/?page_id=59

https://www.hathajoga.lt/

************

Šri Nisargadatta Maharadžas (1897 m. balandžio 17d.– 1981 m. rugsėjo 8d.) buvo Indijos guru, Advaitos (ne dualumo) mokytojas ir priklausė Inchegiri Sampradaya giminei. Jis sakė:

„Tai, ką vadinate Kristumi, yra jūsų tikrasis „aš“. Tačiau jūs save klaidingai laikote kūnu ir todėl Jo neatpažįstate. Pašalinkite save netikrą, ir liks tik Kristus. Tai ne asmuo, o beasmenės sąmonės būsena.“

Daugiau skaitykite čia:  tarp tuštybės ir pilnatvės