JUMS, Šviesos vaikams!
Dovanoju jums ypatingą dovaną 2026 –ųjų metų proga savo knygą „Šviesos Keliu“, kurią man padėjo rašyti daug šventų žmonių, ir mūsų Viešpats. Labai trokštu, kad ateinantys ir visi kiti metai jums visiems būtų laimingi ir šviesūs. Turime mokytis MYLĖTI. Gal ši knyga jums padės susigaudyti šio pasaulio vertybių sistemoje, kad nepasiklystume tamsoje.
Šią knygą skiriu tiems, kurie yra nusivylę krikščionybe. Trokštu, kad jūs išsiaiškintumėte, KODĖL taip nutiko. Aš tam paskyriau virš 20 metų. Kai perskaitysite knygą ir jos papildymą (virtualiame pavidale), suprasite, kad krikščionybė kaip religija netapatinama su Jėzaus Kristaus Mokymu. Jėzaus Kristaus Žodis – ne religija, ne dogmų rinkinys. Jėzaus Kristaus Žodį tūkstantmečių bėgyje „koregavo“ visi, kurie turėjo valdžią ir galią. Dabar matome, kokią baisią nuodėmę jie padarė. Bažnyčios ištuštėjo. Patys kunigai teigia, kad „krikščionybės nereikia Europai“, bet jie nutyli atsakymą, „KODĖL NE-BE-REIKIA?“*
JĖZAUS KRISTAUS ŽODIS GYVAS.
Kunigai prikūrė daug skirtingų bažnyčių ir iki šiol tarpusavyje nesutaria dėl daugelio dogmų. Jėzaus Žodis gyvas bažnyčios „subrokuotose“, nekanoninėse evangelijose, apokrifuose, kuriuose per stebuklą Jis išliko tyras, aiškus, suvokiamas ir visad jaunas. Jo žodžiais aš pradedu savo knygą nuo pirmojo viršelio. Tai temos ir jums, apmąstymui apie tai, KOKIU DIEVU tikite, KAM meldžiatės, KĄ garbinate. Jėzus Kristus sakė, kad Jam nereikia šio pasaulio garbės. Jam reikia jūsų širdžių MEILĖS. Taigi, šiuo įvadu noriu jus sudominti knyga „Šviesos Keliu“.
………………………..
Kviečiu jus į nepaprastą kelionę: ieškoti ŠVIESOS SAVYJE!
Ruduo jau praėjo, atėjo žiema, adventas, laukiame Šviesos. Planavau iki tamsos viską sudėlioti į „lentynėles“ ir palikti jums savo archyvą. Ačiū, Dievui beveik ir suspėjau. Bene kas nors kokį vakarą užklys pas mane (FB) ir paskaitys. Žinau vieną dalyką, kad ilgą laiką tirtus dalykus būtina suarchyvinti. Gal kas nors kitas juos papildys, gal kas nors atras kaip lobį. Kokia šalta ir nuobodi būtų krikščionybės istorija be Nag Hamadžio bibliotekos (dar žinomos gnostinių evangelijų ir Chenoboskiono rankraščių vardu), kuri buvo atrasta 1945 metais, mažame miestelyje Aukštutiniame Egipte. Trylika į odą įrištų papiruso kodeksų buvo surasti užkasti užlydytuose molio ąsočiuose. Jas atsitiktinai atrado vietinis žemdirbys vardu Muhamedas al-Samanas. Ačiū tiems žmonėms, kurie jautė, kad metas suarchyvinti savo tyrinėjimų tekstus. Ypač didelis ačiū už Tomo evangeliją, kurioje dialogu pateiktos Jėzaus logijos. Apie Tomo evangelijos datavimo problemas galėsite pasiskaityti mano archyve. Manoma, kad Tomo evangelija galėjo būti parašyta II amžiuje, tačiau šaltiniai, kuriais remiasi tekstas, siekia gerokai ankstesnius laikus. Tai gnostinė evangelija. Būtent gnostikai leido tūkstančiams žmonių išgirsti apie Gyvąjį (slaptąjį) Kristaus Mokymą, o ne tik jo metaforas. Jie skelbė, kad išsilaisvinimo kelias eina per gnosis, tai yra dvasinio pasaulio šventų tiesų pažinimą. Jie mokė, kad kiekvienas žmogus yra dieviškosios kibirkšties paveldėtojas, bet, deja, tik mažuma pažįsta savo tikrąją prigimtį. Jėzaus misija buvo paskelbti žmonėms TIESĄ apie jų Dvasinę prigimtį.
Iš tiesų, pagalvokite, jei žmogus yra tik kūnas, tai mūsų gyvenimas neturi jokios ypatingos prasmės ir vertės. Jei mes savęs nepažįstame, kaip galime kalbėti apie Gamtos pažinimą ar Dievą? Dievo Tiesa ne Biblijoje, kaip teigia krikščionių ortodoksai, o MUMYSE. Iš čia kilo ir tebetvyro didžiulis susipriešinimas tarp gnostikų ir fariziejų-ortodoksų. Iš čia visos šio pasaulio bėdos, kai buvo skatinama su kryžiumi rankoje siųsti krikščionis plėšikauti, žudyti ir prievartauti ištįsas tautas.
Deja, didžiajai daugumai žmonių dvasinė patirtis yra „kažkokia mistika“…Taip, iš tiesų, tai priskiriama mistikai, tačiau jos negalima painioti su burtais, okultizmu ar šamanizmu. Mistika nėra kažkoks nukrypimas nuo psichikos normų ar paklydimas. Tai – kelias į Dvasinės Realybės patirtį. Jei jūūsų protas tai atmeta, niekada nesižinosite, KAS TAI YRA. Aprašyti dvasinę patirtį neįmanoma jokiais žodžiais. Galima gyventi (didelė dauguma žmonių taip ir gyvena) vien egoistinių interesų rūke, o galima juos „pastumti į šoną“ ir patikrinti, KAS AŠ ESU? Kas tas pasaulis, kuriame gyvenu?
Kažkada nutiko man keistas dalykas: „prilipau“ prie šviesą skleidžiančios knygos ir štai jau 24 metai kasdien „dirbu“ prie tos temos…teoriškai ir praktiškai. Viskas aprašyta knygoje. Bet ir ją išleidus, dirbu toliau, tai yra atlieku filosofinę, istorinę, dvasinę „reviziją“ tikslu išsiaiškinti, KAS pastojo man/mums kelią į Šviesą, kurią Jėzus Kristus vadino Dievu. Išsiaiškinau, kad buvo daug šventų žmonių, mistikų ir pasauliečių, tikinčių Dvasios Šviesa kaip TIESA. Jų mintys, darbai švyti kaip deimantai krikščionybės istorijoje. Tačiau kažkodėl bažnyčia nemėgsta kalbėti apie jų mistinius išgyvenimus. Todėl retas kas iš krikščionių žino Meisterio Eckharto, Jacobo Böhme ar Šv.Teresės Avilietės bei daugelio kitų vardus. Šviesos (nušvitimo) siekė ne tik krikščioniai, bet ir jogai, budistai. Visi gnostikai žino, kad DVASIA-DIEVAS yra vienas visiems ir to paneigti negali niekas. Gal jums atrodo, kad Jėzus gyveno Žemėje labai seniai? Tačiau, kai analizuoji krikščionybės istoriją, įsitikini, kad viskas gyva, kaip VAKAR. Jos istorija nenutrūko – ji jaudina ir šiandien.
Pasikartosiu: JĖZUS tebėra GYVAS ( ne ant kryžiaus !!!) kiekvienam,
kuris Jį įsileidžia į Širdį ir kas Juo gyvena.
Sakau tiesą, mes gyvename Jo Šviesoje, nors to nesuvokiame. Jei tikite, kad viską sukūrė „gamta“, – „tuomet jums vargas ir jūs gyvensite varge“. Scientizmas – moderni religija, kuri gaji iki šiol prieštarauja Tiesai. Jėzus Kristus buvo teisus sakydamas: „Kas ne su manimi, tas prieš mane.“ Tad nesistebėkite, kad pasaulyje vyksta žiaurūs karai, o pastaruoju metu vis dažnesni „gamtos“ kataklizmai, kasdienį gyvenimą purto pyktis, kerštas ir beprotybė. Stebina nužmogėjimo apraiškos, akivaizdi krikščionybės krizė.
Kai sužinai, kad mumyse gyvena, BŪTENT GYVENA, Dieviška Šviesa, kurią skelbė Jėzus Kristus, gyvenimas nušvinta, santykiai prisipildo Meilės. Pamenate, kaip melsdamasis savo Dievui Tėvui, Jis visas persikeisdavo, imdavo švytėti kaip Saulė… Jis bandė aiškinti savo mokiniams apie Dievą Tėvą, kuris gyvena Jame, bet jie vis tiek jo nesuprasdavo…
„Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?!
Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu.
Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus.
11 Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje.“ / Jn 10 – 11
Negi ir jūs tvirtinsite, kad tokios Šviesos nėra? Negi vis dar netikite Jėzaus žodžiais, kad DIEVAS YRA ŠVIESA? Tai įrodė net modernioji kvantinė fizika. Tai ko nematote, paneigti negalite. Taip ir su Dievo Šviesa. Meilės nematote, bet galite ją patirti. Gal kartais verta suabejoti savo pa-vir-šu-ti-niš-ko-mis žiniomis? Ieškantys, pasišventę, – Šviesą randa.
Savo knyga neketinau nei jūsų mokyti, nei kažkur vesti...tiesiog norėjau atskleisti vieną nematomo, vidinio gyvenimo kryptį, kurios linkme judant, jis tampa mielesnis, šviesesnis, pilnesnis, gražesnis. Skaičiau labai daug knygų, kurių autoriai savo gyvenimą aukojo, pilna to žodžio prasme, Tos Šviesos paieškai. Per 24 gyvenimo metus sukaupiau nemažą biblioteką. Kai ką iš tų autorių pristačiau ir knygoje. Aš jiems be galo dėkinga! Slapta tikiuosi, kad jie ir jus „užkrės“ Šviesos paieška savyje. Tas „darbas“ nėra varginantis, kartais net labai malonus. Savo knygą pradėjau rašyti nuo viršelio, ant kurio užrašiau svarbiausius Jėzaus Kristaus žodžius:
Tai yra žinia, kurią išgirdome iš Jo ir skelbiame jums,
kad dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsybės. /1 Jn 1,5 5
Juk jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai.
Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai. /1 Tesalonikiečiams 5:5
Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi,
nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“. /Jn 8, 12