AR PASIRUOŠĘ SUSITIKIMUI SU DI?
Pratarmė. Kas yra protas?
„Mokslinis“ proto apibūdinimas*:

Wikipedija teigia: Protas – tai sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Jis apima įvairius žmogaus intelekto, sąmonės, bei pasąmonės pažinimo vyksmo aspektus, kylančius smegenyse (mintis, suvokimas, emocijos, jausmai, valia, atmintis, pažinimas, vaizduotė), – tai aukščiausias pažintinės veiklos laipsnis; mąstomoji, protaujamoji galia; sąmoningo, išmintingo veikimo pagrindas. Protas atsiskleidžia subjektyviai – sąmonės tėkmės pavidalu. Sąvoka dažnai minima norint apibūdinti mąstymo procesą.
Yra daug teorijų apie tai, kas yra protas ir kaip jis veikia. Jei pripažinsime, kad protas veikia subjektyviai, – vadinasi, jo apibrėžimui trūksta objektyvumo, tikrumo, patikimumo. Taigi, pats mokslas NEŽINO, KAS iš tikrųjų yra protas.
Veikalus apie protą rašė Zaratustra, Platonas, Aristotelis, Adi Šankara bei kiti senovės graikų, indų ir islamo filosofai.
Šiuolaikinės teorijos apie protą grindžiamos moksliniais smegenų tyrimais, pabrėžia, kad protas – smegenų produktas, turintis tiek sąmoningą, tiek nesąmoningą dedamąją.
Filosofinis supratimas.

XVII a. proto metafora

Proto tyrinėjimas – viena iš pagrindinių filosofijos sričių. Dažnai su protu nagrinėjamos filosofinės pažiūros – dualizmas ir monizmas. Dualizmas teigia, kad protas ir kūnas – dvi skirtingos būties formos. Renė Dekartas, vienas žymiausių dualizmo atstovų, teigė, kad protas – tai nemateriali substancija, sąveikaujanti su fiziniu kūnu. Monizmas, priešingai nei dualizmas, teigia, kad egzistuoja tik viena realybės forma. Proto prigimtis apima ir kitus klausimus, kurie nesusiję su jo santykiu su kūnu.
Protas taip pat apibūdinamas kaip sąmonės srautas, pasireiškiantis po vieną mintį, momentas po momento, kaip greitai tekančios srovės, kurioje jutiminiai įspūdžiai ir psichiniai reiškiniai nuolat kinta.

*******

Šiuose Wikipedijos teiginiuose tiek daug painiavos, prieštaringumo, kur protas siejamas su žmogaus kūnu (su smegenimis), o ne su nervų sistema, kuri veikia visame kūne, visuose atomuose, esančiuose kūne, o ne tik smegenyse) ir psichika (emocijomis), ir net su sąmone. Tikėti tais teiginiais gal ir galima, bet tai jau ne mokslo, o religijos sritis. Tikėti jais reiškia pakliūti į nesibaigiančias, protu nepaaiškinamas, mokslu nepagrįstas diskusijas. Tad palikime jas nuošalyje.

Daugiau skaitykite: AR PASIRUOŠĘ SUSITIKIMUI SU DI

……………………

KAIP DIRBTINIS INTELEKTAS PAKEIS GYVENIMĄ

: „VISI MIRS, ĮSKAITANT IR VAIKUS“

Kodėl net Elonas Muskas jo bijo?

Vos prieš kelerius metus dirbtinio intelekto vystymasis buvo apibūdinamas rožėmis klotais žodžiais. Įvairių sričių ekspertai įsivaizdavo, kaip jis galėtų padėti gydytojams, vertėjams ir daugeliui kitų profesijų atstovų. Tačiau vos tik GPT kalbos modelis pasiekė tokią pažangą, kad jo generuojami tekstai tapo praktiškai neatskiriami nuo realių žmonių parašytų tekstų, požiūris į dirbtinį intelektą (DI) kardinaliai pasikeitė.

Netgi pirmaujantys šios srities tyrėjai prisijungė prie radikalių šios technologijos priešininkų. Ir nors kibernetiniai nusikaltėliai džiaugiasi GPT pažanga, ekspertai perspėja, kad dirbtinis intelektas gali sukelti daug rimtesnių problemų, keliančių grėsmę gyvybei pačioje Žemėje. Vienas portalas  tyrinėjo, kodėl tie, kurie anksčiau investavo į DI, pradėjo jo bijoti ir ar jis tikrai gali būti pavojingas. Dirbtinis intelektas norės pasitraukti iš interneto

Tolesnis dirbtinio intelekto vystymas gali reikšti žmogaus evoliucijos pabaigą: anksčiau ar vėliau superintelektualūs neuroniniai tinklai peržengs internetą, perims visus procesus planetoje ir pašalins žmones. Šią šokiruojančią prognozę emocingame „Time“ straipsnyje išsakė Eliezeris Yudkowsky, Mašininio intelekto tyrimų instituto bendraįkūrėjas ir vienas iš šiandien pirmaujančių IT ekspertų. Jis siūlo visiškai sustabdyti visus šios srities tyrimus, išskyrus tuos, kurie gali padėti išvengti žmonijos sunaikinimo.

„Pagrindinis pavojus yra ne intelekto, kuris konkuruotų su žmogaus intelektu, o jį pranokstančio, sukūrimo perspektyva. Šiame kelyje labai sunku įžvelgti kritines ribas, kurias tyrėjai galėtų nepastebimai peržengti. Todėl labiausiai tikėtinas superintelektualaus dirbtinio intelekto sukūrimo rezultatas bus tiesiogine prasme visų Žemėje gyvenančių žmonių mirtis. Ne ta prasme, kad „yra tolima galimybė“, o ta prasme, kad „visiškai tikra, kad tai įvyks“, – rašė Yudkowsky. 1.

Eliezeris Yudkowsky siūlo šiandien apriboti neuroninių tinklų darbą

Jis įsitikinęs, kad antžmogiškas dirbtinis intelektas bus abejingas tiek žmonėms, tiek protingai gyvybei apskritai. Abejingi neuroniniai tinklai bus valdomi ne emocijų, kurios jiems nežinomos, o savo poreikių, kurie galėtų motyvuoti mašiną išnaudoti žmogaus kūną savo tikslams. Pavyzdžiui, transformuoti kūną sudarančius atomus į kažką naudingesnio iš mašinos perspektyvos.

„Norėdami įsivaizduoti priešišką antžmogišką DI, neįsivaizduokite negyvo, protingo mąstytojo, besislapstančio internete ir siunčiančio užkrėstus el. laiškus. Įsivaizduokite visą nežemišką civilizaciją, mąstančią milijonus kartų greičiau nei žmonės, iš esmės ribojamą kompiuterių, pasaulyje, kuriame būtybės, iš jos perspektyvos, yra labai kvailos ir labai lėtos“, – siūlė Yudkowsky. Yudkowsky taip pat siūlo apsvarstyti galimybę, kad dirbtinis intelektas galėtų plėstis už interneto ribų, jei tik to norėtų. Jo pasiūlymai skamba kaip scena iš mokslinės fantastikos filmo: mašinos išmoks vogti iššifruotą atskirų žmonių DNR, kurti dirbtines gyvybės formas jos pagrindu arba net organizuoti postbiologinę molekulinę gamybą, kur galės surinkti tam tikras medžiagas į visiškai skirtingas.

Daugiau skaityti:  VISI MIRS1

……………

Kokią ateitį mums prognozuoja Yuval Noah Harari,

vienas žymiausių šiuolaikinių  mąstytojų?

Audrius Ožalas portalo 15 min. vyr. redaktoriaus pavaduotojas 2025 m. vasario mėn. paskelbė pokalbį su Yuvalis Noah Harari*.

„Didelę dalį kančių pasaulyje sukelia prasmės siekis“ „Jei iš tiesų žinote tiesą apie save ir pasaulį, niekas negali jūsų padaryti nelaimingo“, – sako garsus Izraelio istorikas, vizionierius, rašytojas Yuvalis Noah Harari. Naujausiuose savo tyrimuose jis žvilgsnį kreipia į dirbtinį intelektą ir perspėja dėl jo. Kas nutiks žmonijai, kai dirbtinis intelektas pradės priimti sprendimus už mus ir kurti naujus dalykus, nuo naujų vaistų iki naujų ginklų, nuo naujų religinių tekstų iki naujų pinigų rūšių? – klausia autorius, davęs išskirtinį interviu „Penkiolikai“.

Su Y. N. Harari pokalbį derinome ilgai. Iš pradžių planas buvo susitikti Izraelyje. Vėliau jo atstovas parašė, kad galbūt galėtume susitikti su rašytoju Londone. O galiausiai visgi pokalbis vyko per elektroninius tinklus – tiesą sakant, tai visiškai nekeista turint galvoje esminę šio pokalbio temą – dirbtinį intelektą, skaitmeninius tinklus, vis labiau įsiveržiančius į mūsų gyvenimus. Nieko keisto ir dėl paties Y. N. Harario tvarkaraščio – jis yra vienas labiausiai pageidaujamų, vertinamų knygų autorių visame pasaulyje. Frankfurto knygų mugėje teko jį matyti kalbantį perpildytoms salėms ir nuolat dėmesio centre. Milžiniško populiarumo sulaukusi Y. N. Harari knyga „Sapiens“ pavertė jį kone vizionieriumi, kalbančiu ne tik apie mūsų, žmonijos, praeitį, bet ir brėžiančiu gaires, kas galbūt mūsų laukia ateityje. Jo naujausia knyga „Nexus“ (lietuvių kalba išleido leidykla „Kitos knygos“, vertė Elena Belskytė) skirta dirbtiniam intelektui ir autoriaus perspėjimams, kad su nevaldoma jo plėtra mes įžengiame į etapą, kuomet kompiuteriams žmonijos gali ir nebereikėti.

Šiame pokalbyje nagrinėjome, kas keičiasi su dirbtinio intelekto plėtra, kaip jis gali būti išnaudojamas ne tik pažangai, bet ir kontrolės didinimui, kuo jis skiriasi nuo visų kitų technologijų. Žinoma, visų pirma galvojant apie žmogų. Apie tai, kodėl jis toks savidestruktyvus ir kodėl nesimoko iš praeities klaidų. Ir ar turime šioje Žemėje kokią nors prasmę?

 – Jau knygoje „Homo Deus“ jūs perspėjote, kad naujosios technologijos gali iš mūsų atimti galią. Kas nutiko per tuos 8 metus po knygos pasirodymo? Kas privertė jus susirūpinti tuo taip, kad skyrėte naujosioms technologijoms visą naują knygą?

Daugiau skaityti: Kokią ateitį mums prognozuoja Yuval Noah Harari

………………..

13 DIRBTINIO INTELEKTO (DI) RIZIKŲ,

PAVOJŲ IR GRĖSMIŲ

Benjaminas Talinas yra pasaulinės iniciatyvos „MoreThanDigital“, suteikiančios prieigą prie ateities temų, įkūrėjas ir generalinis direktorius. Kaip įtakingas pagrindinis pranešėjas, jis dalijasi įžvalgomis apie inovacijas, lyderystę ir verslumą, taip pat konsultuoja vyriausybes, ES komisijas ir ministerijas švietimo, inovacijų, ekonominės plėtros ir skaitmeninimo klausimais. Paskelbęs daugiau nei 400 publikacijų, surengęs 200 tarptautinių pagrindinių pranešimų ir gavęs daugybę apdovanojimų, Benjaminas yra pasiryžęs keisti status quo pasitelkdamas technologijas ir inovacijas. Susipažinkite su jo idėjomis ir rekomendacijomis.

Benjaminas Talinas, 2025 m. vasario 10 d.

13 DI grėsmių – nuo ​​šališkumo iki superintelekto. Supraskite riziką, būsimus iššūkius ir kaip galime pasiruošti besikeičiančiam DI poveikiui.

Kaip futuristas (išgalvotas žodis, reiškiantis „strateginis numatymas“), manęs dažnai klausia apie dirbtinį intelektą ir jo galimą riziką žmonijai. Dažnai klausimai linksta prie scenarijų, paimtų tiesiai iš mokslinės fantastikos: superintelektualios mašinos užvaldo pasaulį, robotai tampa sąmoningi arba DI staiga nusprendžia sunaikinti žmoniją (kaip austras, aš paveldėjau – ei, Arnoldai :D). Tačiau leiskite man aiškiai pasakyti: mes dar net nepriartėjome nė prie vieno iš šių scenarijų, ir, tiesą sakant, tokios diskusijos atitraukia mus nuo realių ir neatidėliotinų iššūkių, kuriuos kelia DI. Mane neramina blogo bendrojo dirbtinio intelekto fantazija, o subtilūs, klastingi būdai, kuriais dabartinės DI technologijos jau veikia mūsų visuomenę. Nors Silicio slėnio „technologijų broliai“ iš savo dramblio kaulo bokštų pamokslauja apie dirbtinį intelektą ir singuliarumą, jie nepastebi (arba galbūt sąmoningai ignoruoja) tiesiogines to, kas iš tikrųjų yra gana ribota technologija, pasekmes.

Būkime atviri – dauguma šiuolaikinių dirbtinių intelektų (ypač generatyvinis dirbtinis intelektas) iš esmės yra kvaili. Be to, kad būtų aišku – dirbtinis intelektas egzistuoja jau dešimtmečius, nuo kompiuterijos atsiradimo, taigi tai ne „OpenAI“ ar „ChatGPT“, kuriuos ką tik atradome, o tiesiog natūrali technologijos, kuri staiga išpopuliarėjo, nes gali „su jumis kalbėtis“, evoliucija, o tiesiog ji yra natūrali, nes ji gali „su jumis kalbėtis“, o mes automatiškai manome, kad ji yra protinga. Paprasčiausias paaiškinimas: tai veikiau veikiantis šablonų atitikimas, apskaičiuojantis didžiulių informacijos kiekių vidurkį, kad gautų, regis, protingus rezultatus. Taip, jis gali apdoroti informaciją greičiau nei žmonės ir rasti ryšius, kurių mes galime nepastebėti, tačiau jam trūksta tikro supratimo, konteksto ar originalių minčių. Iš esmės mes dirbame su sudėtingais statistiniais modeliais, kurie, nepaisant įspūdingų galimybių, net neatitinka naminės katės bendro intelekto.

Tačiau tai nereiškia, kad dirbtinis intelektas nėra galingas ar potencialiai pavojingas. Tikrosios grėsmės slypi ne kažkokioje hipotetinėje sąmoningų mašinų ateityje, o tame, kaip jis naudojamas šiandien ir kokias pasekmes jis turės mūsų (žmonių) ateičiai: elgesio įtakoje, dezinformacijos skleidime, privatumo pažeidime ir, kaip jau matome, galimame mūsų pačių kognityvinių gebėjimų silpnėjime. Tai iššūkiai, kuriuos turime spręsti, nes jie realūs ir jau yra problema.

Atlikau keletą šturmo tyrimų, ir čia pateikiu 13 pagrindinių „nerimą keliančių“ sričių – maniau, kad šis skaičius suteikė mano pavadinimui šiek tiek melodramos. Tačiau, skirtingai nei tipinės pasaulio pabaigos prognozės, šios yra pagrįstos dabartinėmis technologijomis ir jų logiška raida. Todėl, kitaip nei kai kurie kiti, vengsiu pernelyg mokslinės fantastikos grėsmių, o verčiau pažvelgsiu į praktinę realybę, kaip dirbtinis intelektas iš tikrųjų kuriamas ir diegiamas mūsų pasaulyje.

Daugiau skaityti čia: Benjamin Talin liet k

……………………….

Kinija laimi vienas DI lenktynes, JAV – kitas.

Išsami BBC straipsnio, paskelbto 2026 m. balandžio 7 d., analizė

Dvi technologijų supervalstybės dalijasi dirbtinio intelekto ateitimi: JAV išlaiko lyderystę dirbtinio intelekto „smegenų“ – lustų ir didelių kalbų modelių – srityje, o Kinija pirmauja dirbtinio intelekto „kūnų“ – robotų ir dronų – srityje. Šioje išsamioje BBC straipsnio, paskelbto 2026 m. balandžio 7 d., analizėje nagrinėjame, kaip veikia ši nauja technologinė atskirtis, kodėl eksporto apribojimai gali būti prieš Vašingtoną ir kokias galimybes šios lenktynės atveria kitoms šalims.

Daugiau skaitykite čia: 12DI lenktynes tarp JAV ir Kinijos

……………………………………